LT EN RU
Atgal
Kovo 8-ąją labiausiai tinka dovanoti kailinius

Metai bėga kaip išprotėję. Tik nupuošei eglutę, o jau vainiką grūdiesi ant galvos ir – į Jonines. Pagrindiniai dalykai taip ir nesikeičia. Keičiasi tik mėnesių prasmė. Šiais laikais gruodį lakstai per balas, kovą statai besmegenį, o rugsėjį eini degintis šonų prie upės.

Šitas kovas toks keistas. Lyg dovana iš vaikystės. Slidės, pačiūžos, rogutės – mūsų vaikų ir anūkų džiaugsmui.

Mums, pabuvusiems burbekliams, vargų vargelis. Rytinė katorga prie užšalusių mašinų ir aimanos  bežiūrint, kaip tuštėja malkų atsargos. Juk rudeninė žiema bac – ir iškrėtė pavasarinį pokštą. Atėjo su sniegais ir šalčiais. Įsirangė į prieklėtį ir nesiruošia niekur eiti. O juk taip neseniai visoj Lietuvoj optimistų būriai varė žiemą iš kiemo, net nesuprasdami, kad jie net nežino, prieš ką pakėlė ranką.

Šitoj situacijoj man labiausiai gaila vyrų. Kaip buvo paprasta seniau. Saulė kovo aštuntosios dieną šviečia, pavasarį kviečia ir visi niurkosi linksmai po balas. Taip buvo paprasta. Nupirkai tulpytę ir parnešei savo moteriai pasidžiaugti. O už tą gėlytę – ir vakarienė, ir užuojauta, ir dėkingumas akyse bei ramumas namuose.

O dabar? Per tokius šalčius kaip partempsi tą gležną augalėlį iki namų, kad jis neišvirtų nuo speigo? Už kokio atlapo užkiši, kad jis tebeturėtų tokią pat formą, kokią jam gamta padovanojo?

Nieko nebus. Neišeis per tokius speigus prasisukti vyrams su menka užuomina į buvusią gėlę. Nesupras jūsų moterys. Tokiu metu labiausiai tinka dovanoti kailinius. Praktiška ir naudinga. Kad žmona būtų sveika ir laiminga. Ir nereikia aiškinti, kad visam pasaulyje kovojama prieš gyvūnų naikinimą ir kailinių nešiojimą. Tai visam pasaulyje taip, o pas mus – Lietuva. Pas mus viskas kitaip nei visam pasaulyje. Pažiūrėkit į kainas. Po to dar į kainas. Ir tada vėl į kainas, kol suprasit,  kad aš teisi.

Taigi, brangūs vyrai... Jūs ir esat mums brangūs, nes mes, brangiosios, iš jūsų tikimės brangios dovanos už mūsų brangius santykius.

Juk reikia tiek nedaug. Kailiniai, žiedai, auskarai, laikrodžiai ir kiti dalykėliai, kurie baigiasi galūne „ai“, šią šaltą kovo aštuntąją sušildys jūsų moterų širdis labiau nei visa mašina beržinių malkų.

Ačiū, kad perskaitėt. Ačiū, kad išgirdote. Ačiū, kad supratote. Ir labai dėkui, kad visa tai įvykdysite.

Kelio moteris Stefutė