LT EN RU
Atgal
Kodėl vadovei moteriai Švedijoje lengviau negu Lietuvoje. Pasakoja Živilė Poderienė, „PK Road“ projektų inžinierė

Kaip ir Lietuvoje, taip Švedijoje, rengiant projektus ir juos įgyvendinant ne viskas vyksta lyg sviestu patepta. Visada atsiranda problemų, kurias reikia spręsti, o man tai labai patinka (šypsosi). Tiek tarp švedų, tiek tarp lietuvių yra visokių žmonių. Kartais užsakovai mielai eina į kompromisus, su jais malonu dirbti, bet pasitaiko ir labai „nelengvų“ žmonių.

Statybų sektoriuje apskritai dirba daugiau vyrų nei moterų, bet Švedijoje, kitaip negu Lietuvoje, šioje srityje dirbančių moterų daugiau. Man labai patinka čia vyraujantis glaudus bendradarbiavimas ir profesionalumas. Nėra jokio skirtumo, kas yra projekto vadovas ar kitas aukštesnes pareigas einantis asmuo – vyras ar moteris. Nežinau, kaip yra dabar, tačiau dirbdama Lietuvoje jaučiau kitokį požiūrį, bent jau tokia buvo mano patirtis.

Moteris statybų sektoriuje turi dirbti kelis kartus daugiau tam, kad įrodytų esanti verta savo pareigų. Iš savo praktikos Lietuvoje atsimenu: pirmuosius tris mėnesius projekto pradžioje vis jausdavau tam tikrą nusistatymą ar net priešiškumą savo atžvilgiu, būtent dėl to, kad esu moteris. Viskas pasikeisdavo tik projektui įsivažiavus. Džiugu, kad Švedijoje moterys yra lygiavertės savo kolegoms vyrams. Neretai pasitaiko atvejų, kai, pvz., darbų atlikimo saugos patikrinimo grupėje ar gamybiniuose susirinkimuose esu vienintelė moteris, bet dėl to tikrai jokios diskriminacijos ar priešiškumo nejaučiu.

Niekada nesakyk „niekada“

Į Švediją atvykome atlikę „namų darbus“. Žinojome, kurią mokyklą lankys vaikai, kur įsidarbins vyras. Manau, prie naujos aplinkos visi prisitaikėme gana greitai. Vaikai greit išmoko anglų ir švedų kalbas, aš pati kalbu švediškai. Be abejo, vis dar pasitaiko, kad nežinau tam tikrų techninių terminų. Bet nebijau klausti, išmokti kažko naujo, galų gale juk susikalbėti galima anglų kalba. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad jei gyveni kitoje šalyje, jos kalbą turi būtinai mokėti. Net jei vietiniai puikiai kalba angliškai. Didelio ilgesio Lietuvai nejaučiu. Taip, ten liko draugai ir giminaičiai. Bet galima bendrauti internetu arba nuvykti aplankyti. Mūsų šeimai ir anksčiau yra tekę gyventi užsienyje, gal dėl to greitai adaptuojamės ir didelių sentimentų nejaučiame. Tuo labiau kad Švedija daug kuo primena Lietuvą. Klimatas – toks pat, maistas labai panašus į lietuvišką. Žmonės mandagūs, nekonfliktiški, šilti, bet, kaip ir Lietuvoje, – išlaikantys atstumą. Didelio skirtumo nepajutau. Na, nebent vairavimo kultūra čia nepalyginamai geresnė. Grįžti į Lietuvą neplanuojame. Bent jau iki tol, kol dukra baigs mokyklą. Tačiau niekada nesakyk „niekada“.

Nieko nestebina Švedijos objektuose dirbančios moterys, net ir mechanizatoriaus pozicijoje. Nuotraukoje – „PK Road“ darbuotoja Nadja Theodorsson.

Laikraštis Kelio žmonės Nr. 34.