LT EN RU
Atgal
Kelių verslas skandinaviškai: milijonui eurų apimčių – penki žmonės (tęsinys)

Kalbamės su Jan-Olov Olsson, AB „PK Road“ direktoriumi:

– Kokiomis aplinkybėmis pradėjote darbą AB „PK Road“ įmonėje?

– 2017 metų pradžioje su manimi susisiekė įdarbinimo agentūra su pasiūlymu prisijungti prie lietuviško kapitalo įmonės, padėti jai įsitvirtinti Švedijos rinkoje. Praeityje buvau padėjęs kitoms bendrovėms įgyvendinti tokį tikslą, turėjau reikalingos patirties, žinių ir ryšių, todėl priėmiau šį darbo pasiūlymą.

Įsilieti į nežinomą rinką užsienio kompanijoms yra labai didelis iššūkis. Verslo pradžiai, neskaičiuojant kitų išteklių, reikalingas pakankamo dydžio įstatinis kapitalas. Paprastai visas procesas užtrunka net iki 5 metų, kol sukuriamas stabilus atspirties taškas. Šis etapas iš užsienio kompanijos reikalauja daug ištvermės.

– Kokie pirmieji įspūdžiai, pradėjus dirbti lietuviško kapitalo įmonėje ir bendraujant su lietuviais? Kokie yra mentaliteto skirtumai ir kokios įtakos tai turi darbui?

– Nesvarbu, ar kalbėtume apie Lietuvos ar kitos šalies bendroves, norinčias įsteigti padalinius Švedijoje, egzistuoja turbūt didesni kultūriniai skirtumai, nei daug kam atrodo. Man yra tekę padėti danų kompanijai įsikurti Švedijoje, ir nors mūsų šalis skiria tik vienas trumpas tiltas, kultūriniai skirtumai yra milžiniški. Žinojau, kas manęs laukia pradėjus dirbti su lietuvių įmone, todėl atitinkamai suplanavau darbą.

Mano nuomone, mūsų šalys bendradarbiauja geranoriškai. „PK Road“ valdyba su Algimantu Janušausku priešakyje sunkiai dirbo, norėdami užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai. „Panevėžio keliai“ taip pat mumis pasitiki ir visada padeda. Per pirmuosius bendro darbo metus mums reikėjo vieniems kitus gerai pažinti, suprasti, kaip mes mąstome, kokie mūsų lūkesčiai, kaip galime bendradarbiauti ir panašiai. Dėl kultūrinių skirtumų labai svarbu, kad abi šalys būtų pasiryžusios prisitaikyti. 

Kelią nutiesti nesunku. Jei tai darai Lietuvoje, tą patį gali atlikti ir Švedijoje, tačiau mes vadovaujamės kiek kitomis taisyklėmis. Rangovas iš užsienio negali elgtis Švedijoje taip, kaip yra pratęs dirbti savo šalyje. Vienas didžiausių iššūkių užsienio kompanijoms, taip pat ir AB „PK Road“, yra išmokti dirbti Švedijos įstatymų rėmuose. Tokie procesai užtrunka ir mes kasdien sunkiai dirbame, stengdamiesi efektyviau organizuoti savo veiklą.

Kadangi Švedijoje atlyginimai didesni nei Lietuvoje, mūsų darbo našumas ir resursų panaudojimas yra skirtingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje sudarinėjant projekto sąmatą darbams atlikti numatyta 40 darbuotojų, o Švedijoje tikimasi, kad tą patį darbų kiekį atliks 10 darbuotojų. Statybų sektoriaus darbuotojas švedas dažniausiai dirba savarankiškai, o lietuviui reikia darbų vadovo, kuris nurodytų, ką ir kada reikia atlikti. Čia ir pasireiškia aiškus kultūrų skirtumas.

– Į ką užsieniečiui reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant prisitaikyti gyventi ir dirbti Švedijoje?

– Jei atvyksti į Švediją iš kitos šalies ir sieki čia įsidarbinti, privalai prisitaikyti prie mūsų darbo principų. Bet kokiu atveju labai naudinga mokėti švedų kalbą. Klausykis patyrusių darbuotojų patarimų, bet nepamiršk parodyti iniciatyvos – tai visada priimama pozityviai. Nieko tokio, jei darbe klystama, tai tik padeda darbuotojui mokytis. Nesitikėk, kad šalia tavęs visą laiką stovės vadovas ir nurodys, ką ir kaip reikia atlikti. Darbuotojas privalo judėti pirmyn savo pastangomis.

– Kokia švedų nuomonė apie imigrantus? Gal konkrečiai kažkuo išsiskiria atvykėliai iš Lietuvos?

– Mano nuomone, lietuviai yra darbštūs, ištikimi darbuotojai, taip pat labai punktualūs. Jie nori atlikti savo darbą be priekaištų ir deda daug pastangų, kad tai pasiektų. Šiuo metu Švedijoje yra įsikūrę daugybė užsienio kapitalo statybos kompanijų, todėl mūsų šalis noriai priima kvalifikuotus darbuotojus. Be imigrantų Švedijai būtų sunku įgyvendinti visus vykdomus projektus. 

– Kokius projektus šiuo metu vykdo AB „PK Road“? Kas yra pagrindiniai užsakovai?

– AB „PK Road“ neseniai pabaigė du projektus, kurių užsakovas – Švedijos transporto direkcija (Trafikverket) – atliktus darbus įvertino aukščiausiais balais. Mums, kaip naujai bendrovei, itin svarbu dirbti gerai, nes taip formuojama mūsų reputacija kitiems projektams. Vis dėlto esame gana nedidelė bendrovė, vis dar augame ir mokomės.

Švedijos transporto direkcija ir Skonės regiono savivaldybė yra du mūsų stambiausi užsakovai. Skonės regiono savivaldybės užsakymu šiuo metu dirbame su naujos traukinių techninės priežiūros bazės statybų projektu. Bazės darbinis plotas – 220 tūkst. kvadratinių metrų. Sutarties vertė siekia 12,5 mln. eurų.

– Kokios bendrovės perspektyvos Švedijos rinkoje?

– Prasidėjus 2018 metų vasaros sezonui, jau beveik pasiekėme 10 mln. eurų apyvartą, tai yra tiesiog fantastiškas pasiekimas mūsų jaunai kompanijai!

– Dėkojame už pokalbį.

 

Laikraštis „Kelio žmonės“ Nr. 34