LT EN RU
Atgal
Kelių verslas skandinaviškai. Pasakoja Greta Eidukevičienė, „PK Road“ projektų koordinatorė (tęsinys):

Švedų ir lietuvių skirtumai

Iš pradžių tuos skirtumus tikrai pamatai, bet praeina kažkiek laiko – ir supranti, kad ir Lietuvoje, ir Švedijoje visokių žmonių yra. Patys švedai sako, kad jie yra labiau savarankiški negu lietuviai.  Bet lietuviai, mano galva, yra atsakingesni. Jie kruopščiau ir atsakingiau dirba, darbo vietą labiau vertina negu švedai: stengiasi darbo dienų nepraleidinėti, mažiau sirgti ir pan. Mūsiškiai čia labai vertinami už punktualumą ir sąžiningumą.

Kas gi čia laukia atvykstančių lietuvių?

Manau, kad atvykstantiesiems iš Lietuvos darbo ir gyvenimo sąlygos čia tikrai yra geros. Darbininkus dažniausiai apgyvendiname viešbutyje, kur jie gali naudotis atskira virtuvėle. Be abejo, jie gali būstą susirasti ir savarankiškai. Geras darbo sąlygas garantuoja profsąjungos. Švedijoje registruotiems darbininkams, kaip ir bet kuriam švedui, priklauso nustatyto dydžio minimalus darbo užmokestis, tam tikras darbo ir poilsio valandų režimas, galioja griežta tvarka dėl viršvalandžių, atleidimo iš darbo ir kt. Be abejo, visiems atvažiavusiems pirmiausia nelengva dėl kalbos barjero. Vis dėlto, jei kalbi angliškai, čia tikrai neprapulsi. Be to, yra galimybė registruotis į nemokamus švedų kalbos kursus. Ypač kalbos mokytis skatiname tuos, kurie nekalba angliškai. Juk visi suprantame, kad vietinės kalbos mokėjimas – didžiulis privalumas.  Psichologiškai čia gerokai lengviau adaptuotis tiems, kurie atvyksta su šeimomis. Viengungiams ir palikusiems šeimas Lietuvoje, manyčiau, pritapti sunkiau. Jie atvažiuoja su mintimi užsidirbti ir ilgam čia neužsilaikyti. Vis pašnekiname juos atsivežti čia savo šeimas, bet kol kas dar nedaug kas ryžtasi. Gal pačiai įmonei reikia labiau įsitvirtinti, žmonėms norisi garantijų, pastovumo.

Joninių stalui – silkė su rūgpieniu

Bėgant laikui, vis labiau susipažįstu su švedų kultūra, tradicijomis, vietiniais patiekalais. Man tai ypač aktualu, nes įmonėje dažnai tenka organizuoti prieškalėdinius ar kitoms progoms skirtus pietus. Vis dar tenka klausinėti, kokius tradicinius patiekalus būtina įtraukti į meniu. Štai ir Joninių proga turėjau užduotį įmonėje suorganizuoti šventinius pietus. Labai nustebau, kai paaiškėjo, jog ant stalo būtinai turi puikuotis silkė ir šviežios bulvės. Negana to, su silke švedai skanauja ir kažką panašaus į rūgpienį. Tai tarsi tarpinis produktas tarp grietinės ir kefyro. Į šį mišinį būtinai įpjaustoma svogūnų laiškų. Tai buvo išties labai neįprasti šventiniai Joninių pietūs.

Lietuva ar Švedija?

Kaip ir visi emigrantai, savo Tėvynės ilgiuosi. Kartais trūksta socialinio gyvenimo, ten likusių artimųjų, giminių. Tačiau man smagu gyventi ir Švedijoje. Tai jauki, saugi ir švari šalis. Žmonės tikrai šilti, emigrantų atžvilgiu jie darosi vis labiau tolerantiškesni, nes pastaraisiais metais atvykstančių iš kitų šalių tikrai nemažai. Pastebiu, kad švedų įstaigose, įmonėse, net vaikų darželiuose nėra hierarchijos. Į bet kurį asmenį kreipiamasi „tu“. Niekas nenustebs, jei darbininkas pasikalbėti užeis tiesiai pas vadovą, o ne, pavyzdžiui, pas jo pavaduotoją.

Manau, kad mūsų šeima Švedijoje jau prisitaikė. Psichologiškai sunkesnis buvo tik pirmasis pusmetis. Pradžia išties nelengva buvo trims mažamečiams vaikams. Kalbos barjeras jiems trukdė lengvai integruotis į darželius ir mokyklas. Bet vaikai greitai išmoko švedų kalbą, ugdymo įstaigose jie pratinami prie vietinių švenčių, tradicijų, knygų. Vis dėlto namuose jie skaito tik lietuviškas knygas. Aš ir pati domiuosi ne tik vietinėmis žiniomis, internetu kasdien seku naujienas iš Lietuvos. Ryšio su gimtine nutraukti tikrai nesinori. Į Lietuvą grįžtame du, tris kartus per metus, tačiau kol kas savo ateitį matau čia, Švedijoje.

Nuotraukos centre – „PK Road“ projektų koordinatorė Greta Eidukevičienė. Antrajame plane iš kairės: „PK Road“ finansų konsultantas Rasmus Hallin, „PK Road“ direktorius Jan-Olov Olsson, „Panevėžio kelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai Algimantas Janušauskas, „PK Road“ darbų vykdytojas Švedijoje Bo-Göran Larsson, „Panevėžio kelių“ valdybos narys Remigijus Juodviršis ir „Panevėžio kelių“ valdybos pirmininkas Ksaveras Balčėtis Traukinių techninės priežiūros bazės statybos objekto prieigose.

Laikraštis “Kelio žmonės” Nr. 34