LT EN RU
Atgal
Kelių verslas skandinaviškai: milijonui eurų apimčių – penki žmonės

Trejų metų gyvavimo sukaktį paminėjusi AB „Panevėžio keliai“ dukterinė įmonė Švedijoje „PK Road“ tik veiklos kalendoriuje atrodo kukliai. Augantis ir stiprėjantis Švedijoje veiklą vykdančios bendrovės kolektyvas sėkmingai dalyvauja valstybiniuose konkursuose generalinio rangovo pozicijose, auga užsakovų pasitikėjimas rinkos naujoke. Apie tai, kaip Lietuvos specialistai adaptavosi svečioje šalyje, ko mes galime pasimokyti iš šalies, kurioje pragyvenimo lygis,  gamybos technologijos, verslo kultūra gerokai aukštesni nei Lietuvos, – specialiame reportaže iš Švedijos Malmės regiono.

„PK Road“ pradžia Švedijoje

Pasakoja Algimantas Janušauskas, AB „Panevėžio keliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai

Neseniai sukako treji metai, kai mūsų įmonė pradėjo dirbti Švedijoje. Manau, tai nemažas pasiekimas, turint omenyje, kad tikrai ne visoms užsienio bendrovėms pavyksta ten įsitvirtinti. Kodėl? Reikia mokėti dirbti ir turėti tam tikrų privalumų. Ne visi tai sugeba.

„PK Road“ pradžia Švedijoje – 2015 metai, kai švedai nutarė, kad reikia didinti konkurencingumą. Kitaip tariant, pinigų ir toli siekiančių valstybinių planų buvo, o vietos pajėgumų nepakako. Švedijos transporto direkcijos atstovai su pasiūlymais bendradarbiauti apsilankė ir Lietuvoje. Jiems reikėjo kokybiškai dirbančio ir efektyvaus partnerio. Taigi nutarėme atsiliepti į kvietimą, ir 2015-ųjų balandžio 28 dieną įregistravome savo įmonę Švedijoje.

Iš tiesų tada dar sunkiai įsivaizdavome, kaip viskas klostysis, kokie bus keliami reikalavimai. Juk tai visai kita šalis, kitoks gyvenimo būdas, kitas mentalitetas. Manėme, kad esame didelė, efektyvi įmonė savo krašte, tad sugebėsime tokie pat būti ir Skandinavijoje. Tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad ten reikia visai kitokių savybių ir kitokio mąstymo. Gerai, kad nuo pat pradžių į šią šalį nepuolėme su visais savo pajėgumais ir didelėmis investicijomis. Pasiteisino sprendimas darbus pradėti po truputį: startavome su mažiausiu reikalaujamu įstatiniu kapitalu, nusamdėme vadovą švedą, įmonės valdyme dalyvavo ir du lietuvių darbuotojai.

Savaime suprantama, pradžia nebuvo lengva – visai kita aplinka, kitoks mąstymas, kalbos barjeras. Patys laimėti konkursų negalėjome, todėl dirbome subrangovais. Darbus pradėjome su 15-ka darbuotojų iš Lietuvos. Užduotis stengėmės atlikti kiek įmanoma kokybiškiau, tačiau mūsų darbo efektyvumas buvo nepakankamas. Jau 2016 metais paaiškėjo, kad neuždirbome nė trečdalio milijono eurų, o nuostolių turėjome nemažai. Vilčių nepateisino ir vietinis vadovas, turėjęs „praskinti kelius“ ir užtikrinti pasitikėjimą mūsų įmone.

Supratome, kad Švedijoje pasitikėjimas labai daug reiškia. Tuomet padarėme išvadas: nusprendėme įsitvirtinti stipriau, bandyti savarankiškai laimėti konkursus darbams, patiems valdyti projektus, o darbams atlikti – samdyti subrangovus Švedijoje.

Lietuvoje dažniausiai mes esame ir projektų valdytojai, ir „atlikėjai“. Kitaip tariant – universalai. Švedijoje kelių versle dirba labiau specializuotos įmonės. Būtent dėl to nusprendėme stiprinti savo valdymo gebėjimus – nusamdėme kitą, daug patirties kelių infrastruktūroje turintį, įmonės vadovą švedą bei kitus švedų specialistus, turinčius dalyvavimo konkursuose bei projektų valdymo Švedijoje patirties. Reikėjo skubiai spręsti kalbos barjero klausimą. Nors vietiniai puikiai kalba angliškai, tačiau verslo susitikimuose įprasta bendrauti švedų kalba. Turėjome prisitaikyti. Tuomet daug padėjo ir dabar padeda mūsų darbuotoja, puikiai kalbanti švediškai. Būtent ji bendrauja su profsąjungomis, rūpinasi darbuotojų įdarbinimo, apgyvendinimo, leidimų klausimais ir pan. Vėliau pavyko nusamdyti dar porą Švedijoje gyvenančių lietuvių, jos versle taip pat labai naudingos. Tačiau, norint sėkmingai dalyvauti įmonės veikloje, mūsų valdymo darbuotojams teks mokytis švedų kalbos, ir kuo greičiau, tuo geriau.

Geresni rezultatai – tik per pokyčius

Naujai „sukomplektavę“ savo valdymo struktūrą, pradėjome dalyvauti konkursuose jau kaip generalinis rangovas. Supratome visas rizikas, bet mums pavyko: pernai laimėjome 18 mln. eurų vertės darbų konkursus. Tai ne vienų metų, o tęstiniai projektai. Pernai įvykdėme darbų už 6,3 mln. eurų, juos atlikome per pusę metų. Esame užsibrėžę tikslą šiemet pasiekti 15 mln. eurų vertės darbų apimtis. Po valdymo pertvarkos pernai turėjome jau trisdešimties darbuotojų komandą. Milijonui eurų apimčių – penkis žmones. Tuo tarpu Lietuvoje milijonui apimčių pasiekti dirba maždaug dvidešimt žmonių, t. y. keturis kartus daugiau. Ir ne dėl to, kad nemokame dirbti, nors efektyvumo mums dar reikėtų pasimokyti.

Tikroji priežastis – kitokia darbų struktūra. Kitaip tariant, Lietuvoje projektus ir valdome, ir atliekame patys, subrangovą samdydami tik itin specifiniams darbams, o Švedijoje daugiau užsiimame valdymu. Pačių darbų atliekame jau labai mažai, samdome subrangovus. Šiuo metu įmonėje iš viso dirba 40 žmonių. 22 iš jų dalyvauja valdyme, 18 darbininkų ir mechanizatorių atlieka nepagrindinius darbus. Lietuvių ir švedų pasiskirstymas įmonėje atrodo taip: valdyme dalyvauja 20 proc. lietuvių ir  80 proc. švedų. Darbininkai iš Lietuvos sudaro 80 proc., švedai 20 proc.

Kitoks mąstymas ir darbų organizavimas

Laikui bėgant mes, lietuviai, ten pamažu prisitaikome, bet pradžia nebuvo lengva. Švedai ir mes manėme, kad mūsų darbuotojai yra tokie pat kaip ir jie, vadovaujasi tais pačiais darbo principais. Tačiau jų valdymo ir darbų organizavimo specifikos teko mokytis, ir mes vis dar mokomės. O mechanizatoriai dirbti lyg ir mokėjo, tačiau universalumo ir savarankiškumo ir jiems trūksta. Tiesiog lietuviai buvo apmokyti dirbti kitaip. Pvz., mūsų ekskavatorininkas ir dirbs tik ekskavatoriumi, jis nėra universalus. Kelių darbininkas irgi padarys tik tiek, kiek jam nurodė darbų vadovas, ir lauks naujų nurodymų. Žmonės įpratę, kad jiems vadovautų.

Švedų supratimas kitoks. Štai ryte darbuotojai sukviečiami, jiems paaiškinama, kiek ir kokius tą dieną reikės atlikti darbus, o paskui į patį procesą per daug nesikišama. Darbininkai žino, ką dirbti, ir dirba savarankiškai. Ir švedų darbų vadovų elgesys kitoks negu mūsiškių: prireikus jie patys šoka prie technikos ir pasidarbuoja. Jaunesni lietuvių darbuotojai prie tokio darbo modelio prisitaikė greičiau. Dabar matyti, kad jie įgavo savarankiškumo, atsakomybės. Pasikeitė mąstymas – pasikeitė ir rezultatai.

Bus daugiau...

Laikraštis „Kelio žmonės“ Nr. 34