LT EN RU
Atgal
Išmanusis kelias Lietuvoje – ne fantastikos sritis, o artima realybė?

Šiais laikais, kai vis daugiau kalbama apie būtinybę panaudoti dirbtinį intelektą namų aplinkoje, išmaniojo kelio kūrimo procesas tampa kaip niekad aktualus. Kas yra intelektinės transporto valdymo sistemos? Kokiomis išmaniosiomis technologijomis kelias Lietuvoje bus praturtintas artimiausiais metais, kaip šio proceso plėtotę mato kelių specialistai? Išmaniosios priemonės padės mums važiuoti saugiau. O gal jos leis važiuoti ir greitai, ir saugiai?

Šiuolaikiškų sistemų diegimas atsipirks

Kelių sektoriuje dirbančių institucijų ir įmonių darbo tikslas – pasiekti maksimalią transporto priemonių važiavimo kokybę. Kad iš taško A į tašką B nuvažiuotume patogiai, saugiai, o gal ir greičiau. Kelio kokybė turi atitikti tobulėjančios visuomenės poreikius, o poreikių tenkinimas susijęs su neišvengiamomis išlaidomis. Iš kokių lėšų planuojama diegti keliuose šiuolaikiškas priemones, teiraujamės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie LR susisiekimo ministerijos vadovo Egidijaus Skrodenio. 

„Visos išmaniosios kelių technologijos kasdien vis labiau tampa integruotos į bendras kelių tiesimo ir eismo organizavimo sistemas. Jos dažnai yra pigesnės ir efektyvesnės už senąsias priemones. Pavyzdžiui, sektorinis vidutinio greičio matuoklis yra ne tik pigesnis, bet ir efektyvesnis už greičio mažinimo kalnelius ir daugelį kitų inžinerinių priemonių, – sakė LAKD direktorius Egidijus Skrodenis. – Modernūs, į eismo srautą ir sudėtį reaguojantys bei su automobiliu komunikuojantys šviesoforai yra ir pigesni, ir efektyvesni nei žiedinės sankryžos įrengimas.“

Vadovo teigimu, panaudojant įvairius daviklius ir sistemas, skirtus keliams prižiūrėti, mechanizmams ir oro sąlygoms nustatyti, galima sutaupyti, nes yra efektyviau organizuojami visi darbai, medžiagų panaudojimas. Sutaupyti pinigai atperka sistemų įdiegimą, o visos šios sistemos padaro mūsų šalies kelius saugesnius ir informatyvesnius.

„Taigi išmaniosios kelių technologijos keičia ankstesniąsias priemones, o joms įdiegti yra naudojamos ir KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos), ir ES lėšos. Visoms priemonėms yra numatyta lėšų. Tikiu, kad, iki 2020 metų įdiegus visas numatomas sistemas, bus galima išgelbėti ne vieną dešimtį gyvybių, o efektyviai planuojant keliones, bus sumažinta aplinkos tarša.

Vienas svarbiausių LAKD prioritetų – iki 2020 metų įdiegti kelių turto valdymo sistemą. Tuomet bus galima efektyviai valdyti ir planuoti valstybės turtą – kelius, o visuomenė patirs iš to didžiulę naudą“, – teigė Egidijus Skrodenis. 

Bus daugiau...

Laikraštis „Kelio žmonės“ Nr. 30