LT  EN  RU
Jaunieji kelio žmonės: Gintarė Labonaitė

AB „Panevėžio keliai“ buhalterė

Man visuomet patiko skaičiai. Nuo pat mažumės mėgau skaičiuoti, tad kai reikėjo rinktis profesiją, jokių svarstymų nebuvo. Iš pradžių Panevėžyje įgijau verslo administravimo specialybę, o magistratūros studijoms Vilniuje pasirinkau apskaitą ir auditą. Viskas buvo gerai apskaičiuota (juokiasi). Baigusi mokslus nusprendžiau grįžti į Panevėžį. Savas, gimtas ir jaukus miestas iš sostinės traukė atgalios. Supratau, kad Vilniaus taip ir neprisijaukinsiu.

Darbo pradėjau ieškoti dar studijuodama. Pamenu, mama laikraštyje perskaitė skelbimą, kad viena Panevėžio įmonė ieško buhalterės. Ilgai nedelsusi nusiunčiau savo CV, ir štai aš jau čia! Skamba paprastai, bet iš tikrųjų lengva nebuvo – laukė keturi atrankos etapai, taigi turėjau net keturis rimtus pokalbius. Vyriausioji buhalterė, finansų ir ekonomikos direktorė, teisės ir personalo skyriaus vadovė, generalinis direktorius. Šiuos žmones teko įtikinti savo sugebėjimais, kalbėtis akis į akį. Įtampos užteko, pamenu, buvo tikrinamos ne tik buhalterinės žinios, reikėjo atlikti ir sudėtingą psichologinį testą. Darbdaviai norėjo susidaryti nuomonę ir apie mano asmenybę, aiškinosi, kaip reaguoju į konfliktines situacijas ir pan. Juk dirbame dideliame kolektyve, bendrauti tenka ne tik su skaičiais, bet ir su daugybe žmonių. Nori nenori, tenka sutarti, susitarti, bendradarbiauti.

Gal nuskambės įdomiai, bet buhalterija – komandinis darbas. Į buhalterių kabinetą „suplaukia“ visi dokumentai. Juos reikia ne tik surinkti, atrinkti, bet ir kalbėtis su tais, kurie juos pateikia. Mes esame tarsi pagalba, padedanti „suvesti galus“, apskaičiuoti. Buhalteriams labai svarbūs terminai, o maždaug apie kiekvieno mėnesio 15 dieną turime daugiausiai darbo, todėl tuo metu esame šiek tiek išprotėję (juokiasi). Kabinete dirbame penkios moterys. Sakote, iššūkis? Bet jos nuostabios. Puikiai sutariame, padedame viena kitai, nes turime bendrą tikslą. Žinau, kad kai kurie žmonės turi nuostatą: jei jau buhalterė, tai būtinai pikta. Bet tai tikrai ne apie visas! Gal toks įspūdis susidaro dėl to, kad buhalteriai paprasčiausiai reiklūs.

Kodėl vis dėlto man patinka buhalterija? Gal kai skaičiai tau yra mieli, kai žinai, kaip suskaičiuoti, rasti sprendimus, visa tai teikia pasitenkinimą ir darbas yra malonus. Man patinka domėtis mokesčių naujovėmis, sužinoti naujus skaičiavimo būdus. Tai yra tam tikri lavinantys galvosūkiai ir jie man labai patinka! Kokiomis savybėmis turi pasižymėti buhalteris? Manau, kad pirmiausia kantrumu. Aš ir pati esu pakankamai kantri, rami, nepriimu skubotų sprendimų. Labai stresinių situacijų dar nepasitaikė. Aišku, daugiau krūvio ir veiksmo būna, kai tenka pavaduoti kolegę. Dirbu dar labai neilgai, vos metus, bet jau daug ko išmokau ir dar mokausi. Darbe susiduriu su skirtingomis situacijomis ir sprendžiu jas. Aišku, galvoju apie tolesnę karjerą, bet dabar man svarbiausia išmokti dirbti savarankiškai, kad, jei kolegos į mane kreiptųsi pagalbos, galėčiau jiems padėti. Man tas labai patiktų.