LT  EN  RU

–Kiek save atsimenu, visada turėjau svajonę pastatyti kažką didelio. Baigęs vidurinę mokyklą norėjau prisidėti prie Kauno hidroelektrinės statybos. Kaip dabar atsimenu prorektoriaus žodžius: žinai, hidroelektrinė bus tik viena, geriau užsiimk keliais ir tiltais, tai juk nesibaigiantys darbai. Kaip jis patarė, taip ir padariau. Pasirinkau kelių ir tiltų statybą. Šio savo sprendimo niekada nepasigailėjau. Ir mokytis, ir dirbti buvo smagu.


Plačiau

– Savo vaikystę ir mokslo metus praleidau mieste, kuriame teka Šventoji ir rieda siaurukas – Anykščiuose. Šeimoje kartu su manimi augęs vyresnysis brolis, baigęs inžinerijos mokslus, grįžo dirbti į mūsų gimtąjį miestą. Čia, Anykščiuose, matydamas jo įdomų darbą ir vis prisimindamas tą siaurais bėgiais riedantį traukinuką, nutariau studijuoti automobilių kelių inžineriją Kaune. Mokslo metai ten tikrai neprailgo dėl nuostabių dėstytojų. Tačiau tik baigęs mokslus ir pradėjęs dirbti supratau, kokia iš tikrųjų yra sprangi ta kelininko duona.


Plačiau

Atėjo tas laikotarpis, kai savaime patys save pristabdote ties slenksčiu, už kurio – amžinosios vertybės. Ten jūsų tėvai, vaikai, draugai, darbai, namai. Ten – tai, dėl ko jūs gyvenate. Susikaupiate ir atidarote tas duris. Tada neskubėdami dairotės aplinkui, bandydami suvokti, kokie esate laimingi ir už ką Dievas jus taip apdovanojo. Advento metu pats tinkamiausias laikas pasikalbėti su savimi. Nors kalbėtis su savimi reikėtų dažnai. Nes niekas jūsų taip nemyli kaip jūs patys.


Plačiau

– Juokauju, kad esu išskirtinis, nes kelininku dirbu nuo 16-os iki 66 metų. Be to, esu iš tų retų kelininkų, kuris yra pervažiavęs visus Lietuvos valstybinius kelius. O tai tikrai nemažai – daugiau nei 20 000 kilometrų!


Plačiau